Vaikai palygino plika akimi panašius druskos ir cukraus kristalus: pro objektyvą druska išryškėjo kaip taisyklingi kubeliai, o cukrus – kaip spindintys daugiabriauniai brangakmeniai. Tyrinėdami šiurkščią medžio žievę mokiniai išvydo kalnų reljefą, o gyvų samanų kuokšteliai jiems priminė tankias miniatiūrines džiungles.

Apžiūrinėdami šviežius augalų lapus bei gėlių žiedlapius, vaikai atrado sudėtingą kapiliarų ir gyslų tinklą, kuriuo transportuojamas vanduo.

Po stebėjimo sekė kūrybinė veikla – vaikai popieriniuose „mikroskopo languose“ bandė atvaizduoti labiausiai patikusį vaizdinį.