Pradžioje mokiniai buvo supažindinti su gintaro kilme, sužinojo kaip gintaras pateko į jūrą, kodėl bangos jį išmeta į krantą, kam jis buvo naudojamas senovėje, kodėl šis mineralas apipintas legendomis ir kokiomis, kas tas „gintaro kelias“, kokių gydomųjų savybių turi šis mineralas bei kaip buvo apdirbamas senovėje ir dabar. Atskleista, kaip patiems rasti gintarą vaikštant prie jūros, o radus, kaip atskirti – tikras ar ne. Buvo atliekami net keli eksperimentai.

Vaikai turėjo galimybę apžiūrėti gintaro kolekciją, didinamuoju stiklu tyrinėti inkliuzus, apžiūrėti papuošalus bei suvenyrus su gintaru. Vaikai sužinojo, kad gintaras paplitęs visame pasaulyje. Jo randama visur, išskyrus Antarktidą. Didžiausias gintaro gabalas (47 cm ilgio ir 9,817 kg svorio) saugomas Berlyno gamtotyros muziejuje. Lietuvoje didžiausias gintaras sveria 3,820 kg.

Galiausiai mokiniai savo rankomis pasigamino suvenyrą – medinį ežiuko kūnelį apklijavo gintaro gabalėliais, nupiešė jam veiduką.

Vaikus lydėjo mokytoja Janina Kniukštienė ir mokinio padėjėja Virginija Petrauskienė.